Monthly Archives: liepos 2018

Kiek kalbų moka futbolininkai?

Kai kurių pasaulio futbolo čempionate Rusijoje dalyvavusių rinktinių žaidėjų gimtosios kalbos skirtingos. Kaip futbolininkai susikalba tarpusavyje?

Ypač įdomi situacija Belgijos rinktinėje. Didžioji dalis Belgijos rinktinės žaidėjų yra kilę iš Flandrijos regiono, kuriame kalbama olandiškai. Tačiau nemažai yra prancūziškai kalbančių žaidėjų bei keli – vokiškai. Skirtingos ir pagrindinių rinktinės žaidėjų gimtosios kalbos, pavyzdžiui, saugas Kevinas De Bryune’as kilęs iš olandiškai kalbančio Gento, o puolėjas Edenas Hazardas iš prancūziškai kalbančių valų krašto, rašo BBC.

Belgijos rinktinės rūbinėje bendraujama anglų kalba, kuria dauguma žaidėjų kalba klubuose ir kuria gaunamus trenerio nurodymus visi futbolininkai supranta vienodai.

Angliškai Belgijos rinktinės žaidėjai tarpusavyje bendrauja ir aikštėje. Jie šią kalbą vartojo ir grupės etapo rungtynėse su Anglija, tuo gerokai nustebindami britų žurnalistus.

Kalbinis pasiskirstymas Belgijoje yra itin ryškus – kalbiniu pagrindu šioje šalyje ne tik leidžiami laikraščiai ir žurnalai, bet ir veikia mokyklos ar politinės partijos. Be to, didelę visuomenės dalį sudaro imigrantai, kurių gimtoji kalba nėra nei prancūzų, nei olandų.

Tokia etninė įvairovė Belgijos rinktinei suteikia labai įvairių komunikacijos galimybių. Pavyzdžiui, rinktinės žvaigždė Romelu Lukaku (nuotraukoje) laisvai bendrauja olandų, prancūzų, anglų, ispanų, portugalų ir suahili kalbomis, komandos kapitonas Vincentas Kompany kalba penkiomis kalbomis.

Tačiau kai kurie iš prancūzakalbio Belgijos regiono kilę žaidėjai nekalba jokiomis kitomis kalbomis ir nemoka net olandiškai. Buvęs Anglijos rinktinės futbolininkas, o dabar televizijos komentatorius Philas Neville‘as belgų saugą Marouane‘ą Fellaini yra pavadinęs blogiausiai angliškai šnekančiu žmogumi, su kokiu kada nors teko susidurti.

Tiesa, pastaruoju metu Fellaini žaidžia „Manchester United“ klube, tad anglų kalbos žinias turėtų būti patobulinęs.

„Nepaisant to, kad absoliuti dauguma rinktinės žaidėjų supranta prancūziškai, komanda pasirinko anglų kalbą kaip saugesnį variantą“, – sako BBC žurnalistė Belgijoje Suzanne Vanhooymissen.

Dar viena komanda, kuriai kalbinė problema taip pat aktuali, – iš čempionato jau pasitraukusi Šveicarijos rinktinė. Priklausomai nuo kilmės regiono, Šveicarijos futbolininkų gimtoji kalba yra vokiečių, italų, prancūzų arba retoromanų.

Parengta pagal vz.lt publikaciją

Pradėtas paslaptingiausio žmonijos teksto vertimas

Jau kelis amžius egzistuoja knyga, kurios lig šiol nesugebėjo perskaityti joks žmogus – bet atrodo, artimiausiu metu mums tai pavyks, ir už tai dėkoti teks mašinai, sukurtai po pusės tūkstantmečio nuo tada, kai buvo sukurtas paslaptingasis tekstas, rašo lrytas.lt.

„Voinyčiaus manuskriptas“ tituluojamas paslaptingiausia kada nors žmogaus parašyta knyga, yra 240 puslapių leidinys, parašyta painia, neatpažįstama kalba – ir visa tai yra iliustruota keistomis diagramomis bei piešiniais. Ji turi net ir išsiskleidžiančius puslapius – kas šiaip jau yra pakankamai gudru kaip XV amžiaus pradžiai, kuriuo datuojamas šis keistas ir paslaptingas kūrinys.

Knyga savo laiku buvo saugoma privačiose alchemikų ir imperatorių bibliotekose – iki tol, kol 1912 m. ją atrado lenkų bukinistas Wilfridas Voynichius – nuo tada keistasis leidinys ir pakrikštytas Voinyčiaus pavarde.

Nuo pat XX a. pradžios daugybė kriptografų, šifruotojų ir lingvistų bandė perkąsti knygos paslaptį, bet nė vienam iš jų nepavyko – niekam nepavyko perprasti nei teksto, nei piešinių, nei diagramų prasmės.

Dabar, ačiū Kanados kompiuterių mokslo atstovams, atrodo, knygos iššifravimas stojo į teisingas vėžes.

Albertos universiteto tyrėjai kūrinio iššifravimui pasitelkė dirbtinį intelektą. Pirmiausią jie išbandė vertimo algoritmą ant 380 skirtingų Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos vertimų – paaiškėjo, kad DI sugebėjo atspėti vertimo kalbą 97% tikslumu.

Tada tyrėjų komandą nukreipė DI į Voinyčiaus manuskriptą – įtardami, kad bent jau dalis jo yra parašyta arabų kalba. Bet Dirbtinis Intelektas nesutiko su tokia teorija: jo manymu, tai buvo hebrajų kalba, o taip pat nurodė keletą tikėtinų sutapimų, gana nebūdingų viduramžiams.

Tada mokslininkai iškėlė idėją, kad knyga gali būti parašyta hebrajų kalba, bet pasitelkiant vadinamąsias alfaramas – anagramas, sukurtas pertvarkant raidžių tvarką, bet išmetant balsius.

Pirmasis bandymas išversti 10 pirmųjų paslaptingojo manuskripto puslapių pateikė dviprasmiškus rezultatus.

„Paaiškėjo, kad 80 proc. žodžių tikrai egzistuoja hebrajų žodyne, bet nežinojome, ar naudojami kartu jei sukuria kažkokią prasmę“, – pasakoja komandos kompiuterinės lingvistikos specialistas Gregas Kondrakas.

Nepavykus rasti hebrajų kalbos ir kultūros specialistų, kurie patvirtino iki šiol surinktą informaciją, tyrėjai galiausiai pasinaudojo „Google Translate“ – ir nors jie patys pripažįsta, kad dalis reikšmių yra spėjimai, atrodo, ryšys su tekstu egzistuoja.

Pirmajame manuskripto – „Žolynų“ – skyriuje, kuriame matyti keletas augalų rūšių piešinių, paaiškėjo daug su botanika susijusių terminų: „fermeris“, „šviesa“, „šviesa“, „oras“ ir „žemė“.

Sutapimas? Galbūt ir ne. Taigi, kaip prasideda kol kas paslaptingiausia pasaulyje knyga? Kaip ir galima tikėtis, neaiškiai bei mįslingai – bet ko gi daugiau ir tikėtis iš tokios knygos?

„Ji pateikė patarimus kunigui, namų vyrui, ir man, ir žmonėms“ (angl. „She made recommendations to the priest, man of the house and me and people“) – būtent tokį vertimą pateikia dirbtinis intelektas.

Rekomendacijos, susijusios su žolynų auginimu? Mokslininkai sako, kad negalime būti tikri.

„Vertimo sakinys gavosi gramatiškai taisyklingas, ir jį galima interpretuoti“, – sako G. Kondrakas. – „Pradėti tokiu sakiniu manuskriptą – tikrai keistas sprendimas, bet faktas, kad sakinys turi prasmę“.

Pranešusi apie savo atradimą, komanda sutinka, kad jiems dabar reikia senovės hebrajų specialisto, kuris patikrintų informaciją – ir patvirtintų kad visa tai nėra tik algoritmiškai pagrįsta, bet neteisinga teksto interpretacija.

Vis dėlto, kas galų gale paaiškėtų – palyginus su tuo, ką turėjome iki šiol, tai yra milžiniškas proveržis paslaptingiausios žmogaus sukurtos knygos vertime. Mokslininkai neatmeta galimybės, kad net jei DI pateikta interpretacija ir nėra teisingai, visa tai gali pastūmėti kitus tyrimus į teisingo kelio kryptį.

Publikuota lrytas.lt svetainėje