Monthly Archives: rugsėjo 2015

vaikai mokosi

Juo anksčiau – tuo geriau

Kategorija: Straipsniai

Lietuviai tėvai galvoja tik apie tai, kad jų vaikas mokėtų anglų kalbą, tačiau nemąsto apie jos kokybę, mano Vokiečių kultūros Goethe`s instituto švietimo ekspertas A.Rodenbeckas.
A.Rodenbeckas, Lietuvoje dirbęs mokytoju ir įsteigęs privatų vaikų darželį, kuriame mokoma vokiečių bei anglų kalbų.  „Klasikos” laidoje „Muzikinis pastišas” svarsto, ko reikia, kad vaikas išmoktų užsienio kalbą, bei kada imtis šio nelengvo darbo.
„Žinome, kad vaikai gali išmokti labai daug ir labai greitai. Tačiau tai nėra lengva, nes ir savo gimtosios kalbos vaikai neišmoksta labai greitai, nors mums atrodo, kad vaikas greitai priima naują kalbą. Tačiau jis labai daug dirba, kad ją išmoktų”, – kalba A.Rodenbeckas.
Jo darželyje vaikai užsienio kalbų ima mokytis būdami dvejų-trejų metų. „Kuo anksčiau pradės mokytis, tuo geriau”, – sako pašnekovas.

A.Rodenbeckas pripažįsta, kad esama daug abejonių, ar tai – ne per anksti. Švietimo ekspertas teigia, kad net ir dėl ketinimų nuo antros klasės vaikus mokyti užsienio kalbos nestinga diskusijų.

Tačiau, pasak A.Rodenbecko, Vokietijoje ir Prancūzijoje atlikti tyrimai rodo, kad ankstyvos užsienio kalbos žinios ne tik kad nepakenks gimtajai kalbai. Atvirkščiai – šiai net geriau.
Švietimo specialistas pastebi, kad metodai, pagal kuriuos kalbos mokyta prieš dešimtmetį ar daugiau – daugybė gramatikos lentelių ir panašiai – visiškai skiriasi šiandien taikomų principų.

„Šiandien yra kitaip: mano vaikas nei karto nežiūrėjo į gramatikos knygą, o kalbą išmoko puikiai. O mokyklose dirbama sunkiai, tačiau rezultatai – labai prasti”, – sako švietimo specialistas.
A.Rodenbeckas atkreipia dėmesį, kad pradinėje mokykloje labai svarbu geras mokytojas. Didžiausia problema – geras kalbų mokytojas, kuris turi būti geras pedagogas ir geras kalbų žinovas. Tačiau šiandien Lietuvoje, pasak A.Rodenbecko, geras kalbų žinovas neina dirbti į mokyklą, nes jis dažniausiai turi kitų, geresnių pasiūlymų.

Švietimo specialistas pastebi, kad retas lietuvis galvoja apie tai, kaip išmokti ne tik anglų, bet ir vokiečių, prancūzų, latvių ar lenkų kalbą.
Tą patvirtina ir statistika: praėjusiais metais nuo antros klasės mokyklose, kuriose vaikai jau pasirinko užsienio kalbą, 25 tūkst. vaikų rinkosi anglų kalbą. Ir tik 300 vaikų pasirinko vokiečių, prancūzų kalbas.

„Tai labai blogai, – teigia A. Rodenbeckas. – Kai vaikas pradeda mokytis anglų kalbos, jis paprastai kitos kalbos ir neišmoksta, nes prarandama motyvacija: visa aplinka angliška. O jei vaikas mokytis pradėtų ne nuo anglų kalbos, daugelis mokytojų mano, kad jis ir ją puikiai išmoktų”.
Švietimo specialistas spėja, kad po dvejų trejų metų tebus 1-2 proc. mokinių, besimokančių vokiečių kalbos. Tačiau, pasak A.Rodenbecko, Vokietija – svarbus Lietuvos verslo partneris, tad būtų labai gerai, jei besimokančių vokiečių kalbą būtų apie 10 proc.

lrt.lt


anglu kalbos dar mokytis ir mokytis

Anglų kalbos dar mokytis ir mokytis

Kategorija: Straipsniai

Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad didesnė dalis tautiečių visiškai negalėtų susišnekėti angliškai arba moka vos kelias anglų kalbos frazes.

Nemoka maždaug pusė gyventojų

Kas ketvirtas lietuvis norėtų mokytis šios kalbos, bet neturi tam laiko, o maždaug kas penktas norintysis – neturi pinigų.

Tokias išvadas perša Lietuvos gyventojų apklausa, kurią vienos anglų kalbų mokymu užsiimančios bendrovės užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai”.

Sociologai apklausė daugiau kaip tūkstantį suaugusių, 15-74 metų amžiaus, šalies gyventojų iš šimto vietovių ar miestų.

Užsakovai turėtų trinti rankas, nes, tyrimo duomenimis, darbo jiems nepritrūks: 39 proc. apklaustųjų atsakė, jog visiškai nemoka bene populiariausios užsienio kalbos, o 29 proc. prisipažino angliškai mokantys silpnai. Kaip buvo galima numanyti, tarp nemokančių nė kiek angliškai daugiausia – vyresnio amžiaus vidurinės mokyklos nebaigusių mažų miestelių ar kaimo gyventojų.
Per vėlu?
Puikiai savo anglų kalbos žinias įvertino mažuma, arba 3 proc. apklausos dalyvių. Taip pat nesunku numanyti, jog šioje grupėje daugiausia yra jaunesnių ir aukštojo mokslo diplomą turinčių žmonių. Tuo, jog anglų kalbą moka gerai, įsitikinę 9 proc.  respondentų, atsakymą „vidutiniškai” pasirinko 18 proc. apklaustųjų.
To paties tyrimo duomenimis, patobulinti anglų kalbos žinias norėtų daugiau nei pusė – 58 proc. Lietuvos gyventojų, iš jų 15 proc.  tai jau daro.

Tuo, jog anglų kalbos jiems visiškai nereikia ar mokytis jiems atseit yra per vėlu, įsitikinę 35 proc. apklausos dalyvių.
Tyrėjai aiškinosi ir tai, kokiems kalbų mokymosi būdams pirmenybę teikia lietuviai. Didelė dalis arba 28 proc. gyventojų mano, jog geriausia anglų kalbos yra mokytis individualiai su mokytoju. Toks pat nuošimtis apklaustųjų teigė, jog geriausiai kalbą galima išmokti bendraujant su angliškai kalbančiais žmonėmis. Kas penktas apklaustasis įsitikinęs, jog geriausias būdas yra užsirašyti į anglų kalbos kursus. 6 proc. mano, kad kalbą galima išmokti skaitant knygas, spaudą, klausantis radijo ir žiūrint televizijos laidas bei filmus anglų kalba. 5 proc. respondentų nurodė, kad parankiausia kalbų mokytis savarankiškai, naudojant kompiuterinę mokymo programą. Tarp norinčiųjų mokytis skirstant pagal amžių daugiausia yra tokių, kuriems – nuo 15 iki 29 metų. Savotiškas paradoksas, jog tarp norinčiųjų mokytis, bet nerandančių tam laiko, yra nemenka dalis statistiškai didžiausias šeimos pajamas, viršijančias 2.200 Lt, gaunančių žmonių.

Beje, laiko kalbų mokslams dažniau neranda vyrai, o pinigų sumokėti už kursus – moterys.

vz.lt