Category Archives: Straipsniai

Kalbų kursai Kaune

Vakarų šalyse dabar mokomasi ir rusų kalbos

Category : Straipsniai

Jei nori labai gerai išmokti kalbą, tapti jos šeimininku, ta kalba privalo žavėti – su ja tiesiog turi užmegzti meilės romaną. Taip teigia Europos Parlamento vertimų žodžiu direktorato vadovė Olga Cosmidou. Gerai įvaldžius kalbą, galima užsiimti vertimu žodžiu – šis darbas, pasak specialistės, yra toks geras ir įdomus, kad sykį pradėjęs, užsiimi tuo iki pat pensijos.

Ar pastebėjote, kad šalyse narėse iš buvusio sovietų bloko žmonės tiesiog mokėtų mažiau kalbų, nes ilgą laiką turėjo kontaktą tik su sava ir slavų kalbomis?

Nemanau, kad tai vis dar galioja jauniems žmonėms. Jie mokosi kalbų. Deja, šiais laikais jie dažnai mano, kad pakanka anglų kalbos. Taip nėra. Ekonominiu požiūriu galingiausia Europos šalis dabar yra Vokietija. O jei manęs paklaustumėte, kuri tinkamiausia prekybai kalba, pasakyčiau, kad tai kliento kalba. Vadinasi, visos kalbos. Jeigu nori daryti verslą, turi mokėti kliento kalbą. Todėl Vakarų šalyse dabar mokomasi rusų kalbos. Arba kinų.

Kalbant apie prekybą, tas pokytis labai staigus. Laikas, kurį viena karta mokosi vieną kurią nors kalbą labiau nei kitas, gali būti labai trumpas. Todėl, jei mokaisi kalbos, tai turi būti meilės romanas. Kalba, kultūra turi tave žavėti, kad galėtum tapti tikru tos kalbos šeimininku.

Paminėjote, kad kartais žmonės mano, jog užtenka išmokti anglų kalbą. O ar nėra tokios problemos, kad visiems norint kalbėtis angliškai su anglakalbiais trūksta anglakalbių, mokančių kalbas?

Mūsų būryje yra anglų vertėjų, kurie moka kitų kalbų. Tačiau sunku rasti jaunų anglakalbių, kurie mokėtų kalbas, todėl kartais tenka ieškoti žmonių ne Europoje, bet net Jungtinėse Valstijose ar Afrikoje. Ir dar neabejotina tuo, kad anglakalbiai ne visada supranta užsieniečius, kurie mano, kad kalba angliškai.

Vis dažniau kalbama apie tai, kad mašinos kada nors galėtų pakeisti sinchroninius vertėjus. Atlikta nemažai tyrimų. Kaip manote, ar kada nors taip nutiks ir Europos Parlamente – vietoj vertėjų bus mašinos?

Jeigu klausiate, ar apskritai kada nors taip bus, tai negaliu atsakyti, nes neturiu krištolo rutulio. Per pastarąjį dešimtmetį pamatėme, kad niekas negali nuspėti, į kurią sritį gali įsiveržti dirbtinis intelektas.

Su tais mokslininkais mes labai glaudžiai bendradarbiaujam. Jiems suteikiame galimybes tirti tai, ką darome mes, nes tokios daugiakalbės platformos jie daugiau niekur nerastų. Galiu pasakyti, kad padarytas didžiulis progresas atpažįstant kalbą, verčiant raštu.

Tuo metu vertimas žodžiu nėra labai išvystytas. O kiek jis ir yra išplėtotas, tai veikia nebent kalbų porose, pavyzdžiui, anglų – lietuvių. Bet ką, jeigu imama kalbėti prancūziškai? Mašina su tuo nesusitvarkys. Taigi kita karta dar tokios galimybės neturės. Bet negaliu pasakyti, kas bus po 30 ar 50 metų.

lrt.lt, Živilė Kropaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“

2013.04.15


Anglų kalbos kursai Kaune

Geriausiai mokame rusų kalbą, anglų kalba vejasi

Category : Straipsniai

Iš viso 3,4 procentai Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, o taip pat 7 proc. likusių Lietuvos miestų gyventojų nemoka rusų kalbos. Tuo tarpu anglų kalba, nors ir sparčiai populiarėja šalyje, dar nėra tokia populiari: 41 proc. trijų didžiųjų miestų gyventojų nekalba angliškai, kituose miestuose anglų nemoka 53 proc. gyventojų.

Tokius duomenis paskelbė Lietuvių kalbos institutas ir Vytauto Didžiojo universitetas, kartu atliekantys tyrimą „Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis: miestai ir miesteliai“. 2010 metais pradėtas projektas bus užbaigtas 2013-aisiais. Jis yra kito didelio projekto – „Miestai ir kalbos“ – sudėtinė dalis.

Tyrimo eigoje atlikta apklausa parodė, kad iš viso 3,4 proc. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojų nekalba rusų kalba. Detaliau tai atrodytų taip: 2,7 proc. vilniečių, 4,8 proc. kauniečių ir 3,4 proc. klaipėdiečių pareiškė, jog visiškai nemoka rusų kalbos.

Kalbant apie kitus Lietuvos miestus, tai juose rusų kalbos nemoka 7 proc. vietos gyventojų.

„Šioje vietoje įdomu palyginti duomenis tarp mažesnių miestelių su gyventojų skaičiumi nuo 3000 iki 30 000 ir didesnių, kur populiacija siekia nuo 30 000 iki 200 000 žmonių.

Čia pastebimas labai rimtas skirtumas. Mažesniuose miesteliuose rusų kalbos nemoka 7,7 proc. gyventojų, o didesniuose miestuose tik 3,9 procentai. Gaunasi taip, kad vidutinis didesniųjų miestų rodiklis yra labai artimas Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rodikliams.

Todėl galima pasakyti, jog didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai moka rusų kalbą geriau, nors ir likusieji kaip ir anksčiau taip pat ją moka visai neblogai. Vis dėlto rusų kalba – tai kalba, kurią Lietuvoje žmonės moka geriausiai, savaime suprantama, po lietuvių kalbos“, – sakė interviu portalui DELFI viena iš projekto autorių, Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos tyrimų katedros docentė Meilutė Ramonienė.

www.DELFI.lt,
2011 balandžio mėn. 15 d


gloria lingua kalbu kursai vertimai

Ar sunku būti vertėju? (video)

Category : Straipsniai

Ar sunku versti į įvairias kalbas? Britų aktorė Catherine Tate nori įrodyti, kad tai visai nesunku.

Galbūt ir jūs galite dirbti vertėju? Pasižiūrėkite.


Vertimų biuras Kaune

Nemokantys kalbų verslininkai praranda sandėrius

Category : Straipsniai

Valstybės institucijų kalbos centro direktorė Eglė Šleinotienė tvirtina, kad Lietuvos ekonominiame sektoriuje nėra kalbų mokymosi strategijos, dėl ko prarandama dalis tarptautinių verslo sandėrių. „Kalbų dažniausiai mokosi tik elitiniai įmonių vadovai, o kalbos strategija atsiranda, tik jei vadovas tuo domisi. Tada ir finansai atsiranda“ , – kalbėjo E.Šleinotienė.

Jungtinės Karalystės Nacionalinių kalbų centro direktorė Anne Davidson Lund sakė, kad įmonės, ypač mažosios, praranda daug verslo sutarčių dėl užsienio kalbų nemokėjimo. „Taip, galima kalbėti anglų kalba, tačiau žmonės pavargsta nuo anglų kalbos, ir verslo sandėris natūraliai gims su tuo žmogumi, kuris kalba tavo kalba. Taip pat galima kalbėti ir per vertėjus, tačiau kai tarp žmonių nėra tiesioginio kontakto, jie jaučia diskomfortą ir taip sandėrį užmegzti daug sunkiau“, – teigė ji.

A.D.Lund rėmėsi 2005 metais Kalbų centro atlikto tyrimo duomenimis, kai apklausus 2000 įmonių iš Europos miestų paaiškėjo, kad 11 proc. respondentų nesudarė sandėrio dėl menko kalbos mokėjimo. Tyrimas taip pat parodė, kad vidutinis apklaustos įmonės nuostolis dėl prastų užsienio kalbų įgūdžių siekia 325 tūkst. eurų (maždaug 1 mln. 122 tūkst. litų).

Nors tyrimas atliktas prieš trejus metus, britės teigimu, jo tendencijos vis dar aktualios. „Kalbų mokyme sprendimai priimami impulsyviai. Turime mažai tyrimų, duomenų, kokios kalbos turėtų būti prioritetinės“ , – sakė A.D.Lund.

A.Šleinotienė pritarė tokiam teiginiui, sakydama, kad lietuviai kalbą renkasi pagal emocijas. Rezultatas – dominuojanti anglų ir apleistos kitos kalbos. Jos teigimu, lietuviai mokosi per mažai kalbų, o rusų, vokiečių, lenkų, latvių kalbos turėtų atrasti ženklesnę vietą visuomenėje.

„Kalbų padėtis Lietuvoje nėra gera (…). Kalbas intensyviai mokosi dažniausiai tik elitiniai vadovai“ , – kalbėjo ji, pridurdama, jog, viena vertus, mokyklose buvo įvestas užsienio kalbos mokymas nuo pradinių klasių, kita vertus – nėra parengtų specialistų.

Anot E.Šleinotienės, krizė ateinančiais metais palies ir kalbų mokymąsi. „Finansinė situacija taip pat turi įtakos kalbų mokymuisi“ , – sakė ji, nors pažymėjo, kad Europos šalių kontekste lietuviai su užsienio kalbų žiniomis atrodo neblogai.

2005 metais „Eurobarometro“ atlikto tyrimo duomenimis, Lietuva iš tirtų 25 ES valstybių užėmė penktą vietą pagal kalbų mokėjimo lygį. Bent vieną užsienio kalba susikalbėti galėtų 90 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvaičių. Tačiau lietuvių dažniausiai mokama užsienio kalba nėra kurios nors Europos Sąjungos šalies kalba – tai nuo sovietmečio laikų likusi rusų kalba.

79 proc. apklaustųjų Lietuvoje nurodė mokantys rusiškai. Antrąją pagal populiarumą anglų kalbą moka tik 26 proc. apklaustųjų, 17 proc. kalba lenkų kalba. Beje, pastaroji, kaip ir rusų, yra gimtoji maždaug 7-iems proc. Lietuvos gyventojų.

Europos kalbų lyderiu tyrime įvardintas Liuksemburgas, kur 99 proc. respondentų sugebėtų susikalbėti bent viena užsienio kalba.

Anglija.lt



Warning: file_get_contents(): open_basedir restriction in effect. File(index.php) is not within the allowed path(s): (/var/www/vhosts/glorialingua.lt/:/tmp/) in /var/www/vhosts/glorialingua.lt/httpdocs/wp-includes/plugin.php on line 452

Warning: file_get_contents(index.php): failed to open stream: Operation not permitted in /var/www/vhosts/glorialingua.lt/httpdocs/wp-includes/plugin.php on line 452