Category Archives: Straipsniai

Anglų kalbos kursai Kaune

Nori tuoktis – laikyk anglų kalbos egzaminą

Category : Straipsniai

Didžiojoje Britanijoje vesti ar ištekėti galės tik tie užsieniečiai, kurie oficialiai patvirtins mokantys anglų kalbą. Nuo 2010 metų lapkričio 30 d., šalyje įsigalioja naujos taisyklės, kurios, tiesa, nebus taikomos Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams.

Tokiomis taisyklėmis tikimasi užkirsti kelią fiktyvioms santuokoms ir paskatinti užsieniečių integraciją, rašo britų dienraštis „The Daily Telegraph“.

Šios taisyklės jau sukėlė pasipiktinimą, nes diskriminuoja Britanijos piliečius: remiantis Europos Sąjungos teisės aktais, Britanijoje gyvenantys europiečiai gali be vargo atsivežti partnerį iš bet kurios pasaulio šalies ir šiems nereikia laikyti jokio egzamino. Taip yra todėl, kad Europos Sąjungos piliečio sutuoktinis ar sutuoktinė automatiškai gauna teisę laisvai judėti Bendrijos ribose.

Skelbiama, kad naujosios taisyklės kasmet palies maždaug 40 tūkst. žmonių. Sutuoktinio vizos prašantis asmuo turės išlaikyti specialų egzaminą žodžiu. Užsienio anglų kalbos žinios turės prilygti šešiamečio anglakalbio vaiko žinių lygiui.Manoma, kad pasiruošimas tokiam egzaminui truks iki 50 valandų.

Už pamokas turės susimokėti patys vizos prašytojai.„Bet kuris žmogus, norintis gyventi Jungtinėje Karalystėje, privalo mokėti angliškai kalbėti. Štai kodėl mes rengsime privalomus egzaminus atvykstantiems sutuoktiniams.

Gebėjimas kalbėti angliškai skatina integraciją į Britanijos visuomenę ir išplečia žmogaus galimybes. Naujosios taisyklės padės užtikrinti, kad atvykėliai sutuoktiniai galės dalyvauti Britanijos gyvenime ir lengviau įsilieti į šalies visuomenę“, – sakė Britanijos imigracijos reikalų ministras Demjanas Grinas.

„Londono žinios“


Vertimų biuras Kaune

Kodėl verta mokytis užsienio kalbų?

Category : Straipsniai

Kokia yra užsienio kalbų mokymosi nauda?

Turbūt ne vienam yra kilęs toks klausimas. Čia rasite atsakymus.

Pasaulinė komunikacija. Užsienio kalbos leidžia prisijungti prie pasaulinės bendruomenės, keistis informacija, bendradarbiauti, rengti bendrus projektus, rasti naujų pažinčių. Šiandien kalbinės kompetencijos yra neatskiriamos nuo modernaus žmogaus sąvokos.

Informacijos prieinamumas. Kalbiniai gebėjimai suteikia galimybes susipažinti su jums aktualiais naujausiais informacijos šaltiniais, kuriuos atveria šių dienų modernios technologijos.

Mobilumas. Kalbiniai gebėjimai skatina ir lengvina žmonių mobilumą įvairiems tikslams: trumpalaikėms laisvalaikio ar verslo kelionėms, mokymuisi ar darbui kitose šalyse. Kalbų mokėjimas leidžia sėkmingai integruotis į vietinę bendruomenę ir skatina kitų šalių gyventojų svetingumą.

Verslo plėtra. Kalbų mokėjimas atveria platesnes galimybes tarptautiniam bendradarbiavimui, užsienio partnerių paieškai, verslo plėtrai už valstybinės sienos.

Karjeros galimybės. Kalbų mokėjimas didina jūsų karjeros potencialą ir lygias galimybes, ypatingai jei siekiate dirbti tarptautinėse įmonėse ar organizacijose. Tai ypatingai aktualu atsivėrus naujoms ES darbo rinkos galimybėms. Kalbiniai įgūdžiai yra ne mažiau aktualūs siekiant įsidarbinti konkurencingose vietinėse įmonėse.

Kultūrinis pažinimas. Kalbų mokymasis yra puiki priemonė pažinti kitas kultūras, jų tradicijas, identitetą ir kalbos filosofiją. Tai leidžia efektyviau ir prasmingiau bendradarbiauti skirtinguose kalbiniuose ir kultūriniuose kontekstuose.

Tinklaveika. Kalbų mokėjimas suteikia galimybes turėti platesnį socialinį tinklą, rasti naujų kontaktų ir draugų. Tai sukuria pridėtinę vertę tiek jūsų karjerai, tiek jūsų asmeninio gyvenimo kokybei.

Asmeninė kompetencija. Kalbų mokymasis atskleidžia asmeninį užsibrėžtumą tobulėti, o kalbų mokėjimas – komunikacinio potencialo turėjimą.

Profesinė kompetencija. Kalbiniai įgūdžiai yra neatskiriama kvalifikacijos dalis, kadangi tai implikuoja asmens gebėjimą susipažinti su pačia naujausia informacija jam aktualioje srityje, bendradarbiauti ir keistis patirtimi su konkrečios srities kolegomis iš viso pasaulio.

Mokymasis visą gyvenimą. Siekiant reguliariai atnaujinti turimas žinias ar įgyti naujas, kalbiniai įgūdžiai yra esminiai tiek dėl naujausios informacijos prieinamumo, tiek dėl galimybių mokytis kitose šalyse ar nuotoliniu būdu.

Autonomija. Kalbų mokėjimas jus išlaisvina, suteikia galimybę jaustis nepriklausomu kitoje aplinkoje ir valdyti situacijas.

Sveikata. Kalbų mokymasis skatina protinį aktyvumą ir gyvybingumą.

Estetika. Kalbų mokymasis turi estetinę reikšmę. Daugelis pritartų, kad egzistuoja kalbų grožis – romantiškoji prancūzų kalba, aistringoji italų kalba, temperamentingoji ispanų kalba. Kiekviena kalba graži vis kitaip, todėl mus praturtina ir leidžia geriau pajusti kitą kultūrinį identitetą ir visą likusį pasaulį.

VU inf.

Registruokitės į kursus!


Anglų kalbos kursai KAune

Juo anksčiau – tuo geriau

Category : Straipsniai

Lietuviai tėvai galvoja tik apie tai, kad jų vaikas mokėtų anglų kalbą, tačiau nemąsto apie jos kokybę, mano Vokiečių kultūros Goethe`s instituto švietimo ekspertas A.Rodenbeckas.

A.Rodenbeckas, Lietuvoje dirbęs mokytoju ir įsteigęs privatų vaikų darželį, kuriame mokoma vokiečių bei anglų kalbų.  „Klasikos“ laidoje „Muzikinis pastišas“ svarsto, ko reikia, kad vaikas išmoktų užsienio kalbą, bei kada imtis šio nelengvo darbo.

„Žinome, kad vaikai gali išmokti labai daug ir labai greitai. Tačiau tai nėra lengva, nes ir savo gimtosios kalbos vaikai neišmoksta labai greitai, nors mums atrodo, kad vaikas greitai priima naują kalbą. Tačiau jis labai daug dirba, kad ją išmoktų“, – kalba A.Rodenbeckas.

Jo darželyje vaikai užsienio kalbų ima mokytis būdami dvejų-trejų metų. „Kuo anksčiau pradės mokytis, tuo geriau“, – sako pašnekovas.

A.Rodenbeckas pripažįsta, kad esama daug abejonių, ar tai – ne per anksti. Švietimo ekspertas teigia, kad net ir dėl ketinimų nuo antros klasės vaikus mokyti užsienio kalbos nestinga diskusijų.

Tačiau, pasak A.Rodenbecko, Vokietijoje ir Prancūzijoje atlikti tyrimai rodo, kad ankstyvos užsienio kalbos žinios ne tik kad nepakenks gimtajai kalbai. Atvirkščiai – šiai net geriau.

Švietimo specialistas pastebi, kad metodai, pagal kuriuos kalbos mokyta prieš dešimtmetį ar daugiau – daugybė gramatikos lentelių ir panašiai – visiškai skiriasi šiandien taikomų principų.

„Šiandien yra kitaip: mano vaikas nei karto nežiūrėjo į gramatikos knygą, o kalbą išmoko puikiai. O mokyklose dirbama sunkiai, tačiau rezultatai – labai prasti“, – sako švietimo specialistas.

A.Rodenbeckas atkreipia dėmesį, kad pradinėje mokykloje labai svarbu geras mokytojas. Didžiausia problema – geras kalbų mokytojas, kuris turi būti geras pedagogas ir geras kalbų žinovas. Tačiau šiandien Lietuvoje, pasak A.Rodenbecko, geras kalbų žinovas neina dirbti į mokyklą, nes jis dažniausiai turi kitų, geresnių pasiūlymų.

Švietimo specialistas pastebi, kad retas lietuvis galvoja apie tai, kaip išmokti ne tik anglų, bet ir vokiečių, prancūzų, latvių ar lenkų kalbą.
Tą patvirtina ir statistika: praėjusiais metais nuo antros klasės mokyklose, kuriose vaikai jau pasirinko užsienio kalbą, 25 tūkst. vaikų rinkosi anglų kalbą. Ir tik 300 vaikų pasirinko vokiečių, prancūzų kalbas.

„Tai labai blogai, – teigia A. Rodenbeckas. – Kai vaikas pradeda mokytis anglų kalbos, jis paprastai kitos kalbos ir neišmoksta, nes prarandama motyvacija: visa aplinka angliška. O jei vaikas mokytis pradėtų ne nuo anglų kalbos, daugelis mokytojų mano, kad jis ir ją puikiai išmoktų“.

Švietimo specialistas spėja, kad po dvejų trejų metų tebus 1-2 proc. mokinių, besimokančių vokiečių kalbos. Tačiau, pasak A.Rodenbecko, Vokietija – svarbus Lietuvos verslo partneris, tad būtų labai gerai, jei besimokančių vokiečių kalbą būtų apie 10 proc.

Tekstas piblikuita lrt.lt

Anglų kalbos kursai Kaune

Vokiečių kalbos kursai Kaune

Savanorių pr. 3, Kaunas
Tel. 8-37-209-008, 8-600-82843
E. paštas: info(eta)glorialingua.lt


Anglų kalbos kursai Kaune

Žmonės užsienio kalba mąsto racionaliau nei gimtąja

Category : Straipsniai

Kai žmogus susimąsto ne savo gimtąja, o kuria nors užsienio kalba, jam į galvą ateina visai kitokios mintys. Čikagos universiteto (JAV) mokslininkai iš dalies patvirtino šį teiginį. Jie išsiaiškino, kad galvojant gimtąja kalba, žmogus daug atsargiau priima sprendimus. Tuo tarpu mintys ir sprendimai užsienio kalba būna racionalesni ir protingesni.

Jau kiek anksčiau amerikiečių mokslininkai atliko eksperimentą tarp įvairių šalių studentų, kuris parodė, kad mąstant užsienio kalba dingsta vadinamasis problemos iškėlimo efektas. T.y., kai vieną ir tą pačią problemą, suformuluotą skirtingai, žmogus išsprendžia savitai.

Viename iš anksčiau tarp amerikiečių studentų, besimokančių japonų kalbos, atliktų tokių eksperimentų, dalyvavo 121 žmogus. Savanoriai buvo padalinti į dvi grupes, kur vieni atliko užduotį gimtąja, o kiti japonų kalba. Tada užduoties scenarijų pasiūlė 2002 metų Nobelio premijos laureatas ekonomikos srityje, psichologas Danielis Kahnemanas.

Kiekvienas eksperimento dalyvis turėjo įsivaizduoti save gydytoju, kuriam privalu išsirinkti: sugaišti laiko vaistų sukūrimui, kurie padėtų išgelbėti 200 tūkst. žmonių gyvybių iš 600 tūkst. ar paskubėti ir mėginti išgydyti visus žmones, tačiau tik su 33,3 proc. tikimybe, esant 66,6 proc. pavojui, kad niekas neišgyvens.

Tuo tarpu dabar mokslininkai, norėdami patikrinti iškeltos problemos efektyvumą, kiek modifikavo šį uždavinį: dėl ligos mirs 400 tūkst. žmonių, tačiau pavyktų išgelbėti 200 tūkst. gyvybių arba dėl ligos gali mirti visi, tačiau su 66,6 proc. tikimybe, kad vis dėl to pavyks išsikapstyti.

Eksperimento dalyviai, dėl šio užduoties pasukę galvas gimtąja kalba, ją atliko skirtingai. Pirmuoju atveju (kai užduotis buvo suformuluota taip, kad daugiau žmonių mirs dėl ligos) beveik 80 proc. studentų pasisakė už tai, kad geriau išgelbėti dalį žmonių, nei rizikuoti visų žmonių gyvybėmis. O antruoju atveju, (kai iškilo pavojus prarasti visus žmones) pirmąjį variantą pasirinko 47 proc. respondentų.

Kita amerikiečių studentų grupė, gavusi užduotį japonų kalba, pasielgtų iš esmės vienodai abiem atvejais: už pirmąjį variantą pasisakė apie 40 proc. žmonių. (O panašūs testai, atlikti tarp prancūzų ir korėjiečių studentų, studijavusių anglų kalbą, parodė analogišką rezultatą).

Dar vienas eksperimentas, kuris buvo atliktas žaidimo forma, parodė, kad sprendimų priėmimas užsienio kalba, sumažina nemalonių pasekmių baimę, tuo pačiu suteikia galimybę priimti labiau rizikingus sprendimus.

Žaidimo metu jo vedėjas išmetinėjo į viršų monetą, o dalyviai spėliojo, iškris viena ar kita monetos pusė. Kiekvienas atspėjimas buvo įvertintas 1 doleriu. O laimėjus galima buvo uždirbti 1,50 dolerių. Iš viso buvo 15 išmetimų. Eksperimento dalyviai rizikavo ne savo pinigais. Kiekvienam iš jų buvo duota po 15 dolerių. Tokiu būdu kiekvienas iš 15 išmetimų galėjo gauti arba 2,5 dolerių, arba nieko. Paaiškėjo, kad naudingiau buvo mėginti atspėti, nei apskritai nedalyvauti žaidime. Taip pat per tyrimą paaiškėjo, kad kai žaidimas vyko gimtąja jo dalyviams kalba, jie rizikavo 51 proc. atvejų, o kai žaidė užsienio kalba – 71 proc.

Savo straipsnyje, išspausdintame žurnale „Psychological Science“, tyrėjai paaiškino šį skirtumą tuo, kad galvojant užsienio kalba, suteikiama didesnė pažintinė ir emocinė laisvė, nei gimtąja. Todėl žmogus elgiasi racionaliau, logiškiau ir mažiau baiminasi. „Mums pavyko išsiaiškinti, kad kai žmogus galvoja užsienio kalba, jam sukelia mažesnį emocinį rezonansą, nei gimtąja kalba, – teigė viena iš šio tyrimo autorių, Čikagos universiteto psichologė Sayuri Hayashida. – Priešingu atveju, stipri emocinė reakcija dažnai priveda prie sprendimų, labiau motyvuotų baime nei viltimi, net ir esant gana palankioms aplinkybėms“.

Mokslininkų manymu, prisitaikyti prie rizikos užprogramuota žmoguje ir jei jis priima sprendimus užsienio kalba, tikimybė rizikuoti padidėja.

Publikuota www.lrytas.lt 2012.06.11

Anglų kalbos kursai Kaune

Vokiečių kalbos kursai Kaune

Savanorių pr. 3, Kaunas
Tel. 8-37-209-008, 8-600-82843
E. paštas: info(eta)glorialingua.lt