Author Archives: Gloria Lingua

Žmonės užsienio kalba mąsto racionaliau nei gimtąja

Kai žmogus susimąsto ne savo gimtąja, o kuria nors užsienio kalba, jam į galvą ateina visai kitokios mintys. Čikagos universiteto (JAV) mokslininkai iš dalies patvirtino šį teiginį. Jie išsiaiškino, kad galvojant gimtąja kalba, žmogus daug atsargiau priima sprendimus. Tuo tarpu mintys ir sprendimai užsienio kalba būna racionalesni ir protingesni.

Jau kiek anksčiau amerikiečių mokslininkai atliko eksperimentą tarp įvairių šalių studentų, kuris parodė, kad mąstant užsienio kalba dingsta vadinamasis problemos iškėlimo efektas. T.y., kai vieną ir tą pačią problemą, suformuluotą skirtingai, žmogus išsprendžia savitai.

Viename iš anksčiau tarp amerikiečių studentų, besimokančių japonų kalbos, atliktų tokių eksperimentų, dalyvavo 121 žmogus. Savanoriai buvo padalinti į dvi grupes, kur vieni atliko užduotį gimtąja, o kiti japonų kalba. Tada užduoties scenarijų pasiūlė 2002 metų Nobelio premijos laureatas ekonomikos srityje, psichologas Danielis Kahnemanas.

Kiekvienas eksperimento dalyvis turėjo įsivaizduoti save gydytoju, kuriam privalu išsirinkti: sugaišti laiko vaistų sukūrimui, kurie padėtų išgelbėti 200 tūkst. žmonių gyvybių iš 600 tūkst. ar paskubėti ir mėginti išgydyti visus žmones, tačiau tik su 33,3 proc. tikimybe, esant 66,6 proc. pavojui, kad niekas neišgyvens.

Tuo tarpu dabar mokslininkai, norėdami patikrinti iškeltos problemos efektyvumą, kiek modifikavo šį uždavinį: dėl ligos mirs 400 tūkst. žmonių, tačiau pavyktų išgelbėti 200 tūkst. gyvybių arba dėl ligos gali mirti visi, tačiau su 66,6 proc. tikimybe, kad vis dėl to pavyks išsikapstyti.

Eksperimento dalyviai, dėl šio užduoties pasukę galvas gimtąja kalba, ją atliko skirtingai. Pirmuoju atveju (kai užduotis buvo suformuluota taip, kad daugiau žmonių mirs dėl ligos) beveik 80 proc. studentų pasisakė už tai, kad geriau išgelbėti dalį žmonių, nei rizikuoti visų žmonių gyvybėmis. O antruoju atveju, (kai iškilo pavojus prarasti visus žmones) pirmąjį variantą pasirinko 47 proc. respondentų.

Kita amerikiečių studentų grupė, gavusi užduotį japonų kalba, pasielgtų iš esmės vienodai abiem atvejais: už pirmąjį variantą pasisakė apie 40 proc. žmonių. (O panašūs testai, atlikti tarp prancūzų ir korėjiečių studentų, studijavusių anglų kalbą, parodė analogišką rezultatą).

Dar vienas eksperimentas, kuris buvo atliktas žaidimo forma, parodė, kad sprendimų priėmimas užsienio kalba, sumažina nemalonių pasekmių baimę, tuo pačiu suteikia galimybę priimti labiau rizikingus sprendimus.

Žaidimo metu jo vedėjas išmetinėjo į viršų monetą, o dalyviai spėliojo, iškris viena ar kita monetos pusė. Kiekvienas atspėjimas buvo įvertintas 1 doleriu. O laimėjus galima buvo uždirbti 1,50 dolerių. Iš viso buvo 15 išmetimų. Eksperimento dalyviai rizikavo ne savo pinigais. Kiekvienam iš jų buvo duota po 15 dolerių. Tokiu būdu kiekvienas iš 15 išmetimų galėjo gauti arba 2,5 dolerių, arba nieko. Paaiškėjo, kad naudingiau buvo mėginti atspėti, nei apskritai nedalyvauti žaidime. Taip pat per tyrimą paaiškėjo, kad kai žaidimas vyko gimtąja jo dalyviams kalba, jie rizikavo 51 proc. atvejų, o kai žaidė užsienio kalba – 71 proc.

Savo straipsnyje, išspausdintame žurnale „Psychological Science”, tyrėjai paaiškino šį skirtumą tuo, kad galvojant užsienio kalba, suteikiama didesnė pažintinė ir emocinė laisvė, nei gimtąja. Todėl žmogus elgiasi racionaliau, logiškiau ir mažiau baiminasi. „Mums pavyko išsiaiškinti, kad kai žmogus galvoja užsienio kalba, jam sukelia mažesnį emocinį rezonansą, nei gimtąja kalba, – teigė viena iš šio tyrimo autorių, Čikagos universiteto psichologė Sayuri Hayashida. – Priešingu atveju, stipri emocinė reakcija dažnai priveda prie sprendimų, labiau motyvuotų baime nei viltimi, net ir esant gana palankioms aplinkybėms”.

Mokslininkų manymu, prisitaikyti prie rizikos užprogramuota žmoguje ir jei jis priima sprendimus užsienio kalba, tikimybė rizikuoti padidėja.

Publikuota www.lrytas.lt 2012.06.11

Anglų kalbos kursai Kaune

Vokiečių kalbos kursai Kaune

Savanorių pr. 3, Kaunas
Tel. 8-37-209-008, 8-600-82843
E. paštas: info(eta)glorialingua.lt

Ar sunku būti vertėju? (video)

Ar sunku versti į įvairias kalbas? Britų aktorė Catherine Tate nori įrodyti, kad tai visai nesunku.

Galbūt ir jūs galite dirbti vertėju? Pasižiūrėkite.

Nemokantys kalbų verslininkai praranda sandėrius

Valstybės institucijų kalbos centro direktorė Eglė Šleinotienė tvirtina, kad Lietuvos ekonominiame sektoriuje nėra kalbų mokymosi strategijos, dėl ko prarandama dalis tarptautinių verslo sandėrių. „Kalbų dažniausiai mokosi tik elitiniai įmonių vadovai, o kalbos strategija atsiranda, tik jei vadovas tuo domisi. Tada ir finansai atsiranda” , – kalbėjo E.Šleinotienė.

Jungtinės Karalystės Nacionalinių kalbų centro direktorė Anne Davidson Lund sakė, kad įmonės, ypač mažosios, praranda daug verslo sutarčių dėl užsienio kalbų nemokėjimo. „Taip, galima kalbėti anglų kalba, tačiau žmonės pavargsta nuo anglų kalbos, ir verslo sandėris natūraliai gims su tuo žmogumi, kuris kalba tavo kalba. Taip pat galima kalbėti ir per vertėjus, tačiau kai tarp žmonių nėra tiesioginio kontakto, jie jaučia diskomfortą ir taip sandėrį užmegzti daug sunkiau”, – teigė ji.

A.D.Lund rėmėsi 2005 metais Kalbų centro atlikto tyrimo duomenimis, kai apklausus 2000 įmonių iš Europos miestų paaiškėjo, kad 11 proc. respondentų nesudarė sandėrio dėl menko kalbos mokėjimo. Tyrimas taip pat parodė, kad vidutinis apklaustos įmonės nuostolis dėl prastų užsienio kalbų įgūdžių siekia 325 tūkst. eurų (maždaug 1 mln. 122 tūkst. litų).

Nors tyrimas atliktas prieš trejus metus, britės teigimu, jo tendencijos vis dar aktualios. „Kalbų mokyme sprendimai priimami impulsyviai. Turime mažai tyrimų, duomenų, kokios kalbos turėtų būti prioritetinės” , – sakė A.D.Lund.

A.Šleinotienė pritarė tokiam teiginiui, sakydama, kad lietuviai kalbą renkasi pagal emocijas. Rezultatas – dominuojanti anglų ir apleistos kitos kalbos. Jos teigimu, lietuviai mokosi per mažai kalbų, o rusų, vokiečių, lenkų, latvių kalbos turėtų atrasti ženklesnę vietą visuomenėje.

„Kalbų padėtis Lietuvoje nėra gera (…). Kalbas intensyviai mokosi dažniausiai tik elitiniai vadovai” , – kalbėjo ji, pridurdama, jog, viena vertus, mokyklose buvo įvestas užsienio kalbos mokymas nuo pradinių klasių, kita vertus – nėra parengtų specialistų.

Anot E.Šleinotienės, krizė ateinančiais metais palies ir kalbų mokymąsi. „Finansinė situacija taip pat turi įtakos kalbų mokymuisi” , – sakė ji, nors pažymėjo, kad Europos šalių kontekste lietuviai su užsienio kalbų žiniomis atrodo neblogai.

2005 metais „Eurobarometro” atlikto tyrimo duomenimis, Lietuva iš tirtų 25 ES valstybių užėmė penktą vietą pagal kalbų mokėjimo lygį. Bent vieną užsienio kalba susikalbėti galėtų 90 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvaičių. Tačiau lietuvių dažniausiai mokama užsienio kalba nėra kurios nors Europos Sąjungos šalies kalba – tai nuo sovietmečio laikų likusi rusų kalba.

79 proc. apklaustųjų Lietuvoje nurodė mokantys rusiškai. Antrąją pagal populiarumą anglų kalbą moka tik 26 proc. apklaustųjų, 17 proc. kalba lenkų kalba. Beje, pastaroji, kaip ir rusų, yra gimtoji maždaug 7-iems proc. Lietuvos gyventojų.

Europos kalbų lyderiu tyrime įvardintas Liuksemburgas, kur 99 proc. respondentų sugebėtų susikalbėti bent viena užsienio kalba.

Anglija.lt