Žmonės užsienio kalba mąsto racionaliau nei gimtąja

Kai žmogus susimąsto ne savo gimtąja, o kuria nors užsienio kalba, jam į galvą ateina visai kitokios mintys. Čikagos universiteto (JAV) mokslininkai iš dalies patvirtino šį teiginį. Jie išsiaiškino, kad galvojant gimtąja kalba, žmogus daug atsargiau priima sprendimus. Tuo tarpu mintys ir sprendimai užsienio kalba būna racionalesni ir protingesni.

Jau kiek anksčiau amerikiečių mokslininkai atliko eksperimentą tarp įvairių šalių studentų, kuris parodė, kad mąstant užsienio kalba dingsta vadinamasis problemos iškėlimo efektas. T.y., kai vieną ir tą pačią problemą, suformuluotą skirtingai, žmogus išsprendžia savitai.

Viename iš anksčiau tarp amerikiečių studentų, besimokančių japonų kalbos, atliktų tokių eksperimentų, dalyvavo 121 žmogus. Savanoriai buvo padalinti į dvi grupes, kur vieni atliko užduotį gimtąja, o kiti japonų kalba. Tada užduoties scenarijų pasiūlė 2002 metų Nobelio premijos laureatas ekonomikos srityje, psichologas Danielis Kahnemanas.

Kiekvienas eksperimento dalyvis turėjo įsivaizduoti save gydytoju, kuriam privalu išsirinkti: sugaišti laiko vaistų sukūrimui, kurie padėtų išgelbėti 200 tūkst. žmonių gyvybių iš 600 tūkst. ar paskubėti ir mėginti išgydyti visus žmones, tačiau tik su 33,3 proc. tikimybe, esant 66,6 proc. pavojui, kad niekas neišgyvens.

Tuo tarpu dabar mokslininkai, norėdami patikrinti iškeltos problemos efektyvumą, kiek modifikavo šį uždavinį: dėl ligos mirs 400 tūkst. žmonių, tačiau pavyktų išgelbėti 200 tūkst. gyvybių arba dėl ligos gali mirti visi, tačiau su 66,6 proc. tikimybe, kad vis dėl to pavyks išsikapstyti.

Eksperimento dalyviai, dėl šio užduoties pasukę galvas gimtąja kalba, ją atliko skirtingai. Pirmuoju atveju (kai užduotis buvo suformuluota taip, kad daugiau žmonių mirs dėl ligos) beveik 80 proc. studentų pasisakė už tai, kad geriau išgelbėti dalį žmonių, nei rizikuoti visų žmonių gyvybėmis. O antruoju atveju, (kai iškilo pavojus prarasti visus žmones) pirmąjį variantą pasirinko 47 proc. respondentų.

Kita amerikiečių studentų grupė, gavusi užduotį japonų kalba, pasielgtų iš esmės vienodai abiem atvejais: už pirmąjį variantą pasisakė apie 40 proc. žmonių. (O panašūs testai, atlikti tarp prancūzų ir korėjiečių studentų, studijavusių anglų kalbą, parodė analogišką rezultatą).

Dar vienas eksperimentas, kuris buvo atliktas žaidimo forma, parodė, kad sprendimų priėmimas užsienio kalba, sumažina nemalonių pasekmių baimę, tuo pačiu suteikia galimybę priimti labiau rizikingus sprendimus.

Žaidimo metu jo vedėjas išmetinėjo į viršų monetą, o dalyviai spėliojo, iškris viena ar kita monetos pusė. Kiekvienas atspėjimas buvo įvertintas 1 doleriu. O laimėjus galima buvo uždirbti 1,50 dolerių. Iš viso buvo 15 išmetimų. Eksperimento dalyviai rizikavo ne savo pinigais. Kiekvienam iš jų buvo duota po 15 dolerių. Tokiu būdu kiekvienas iš 15 išmetimų galėjo gauti arba 2,5 dolerių, arba nieko. Paaiškėjo, kad naudingiau buvo mėginti atspėti, nei apskritai nedalyvauti žaidime. Taip pat per tyrimą paaiškėjo, kad kai žaidimas vyko gimtąja jo dalyviams kalba, jie rizikavo 51 proc. atvejų, o kai žaidė užsienio kalba – 71 proc.

Savo straipsnyje, išspausdintame žurnale „Psychological Science”, tyrėjai paaiškino šį skirtumą tuo, kad galvojant užsienio kalba, suteikiama didesnė pažintinė ir emocinė laisvė, nei gimtąja. Todėl žmogus elgiasi racionaliau, logiškiau ir mažiau baiminasi. „Mums pavyko išsiaiškinti, kad kai žmogus galvoja užsienio kalba, jam sukelia mažesnį emocinį rezonansą, nei gimtąja kalba, – teigė viena iš šio tyrimo autorių, Čikagos universiteto psichologė Sayuri Hayashida. – Priešingu atveju, stipri emocinė reakcija dažnai priveda prie sprendimų, labiau motyvuotų baime nei viltimi, net ir esant gana palankioms aplinkybėms”.

Mokslininkų manymu, prisitaikyti prie rizikos užprogramuota žmoguje ir jei jis priima sprendimus užsienio kalba, tikimybė rizikuoti padidėja.

Publikuota www.lrytas.lt 2012.06.11

Anglų kalbos kursai Kaune

Vokiečių kalbos kursai Kaune

Savanorių pr. 3, Kaunas
Tel. 8-37-209-008, 8-600-82843
E. paštas: info(eta)glorialingua.lt

Vakarų šalyse dabar mokomasi ir rusų kalbos

Jei nori labai gerai išmokti kalbą, tapti jos šeimininku, ta kalba privalo žavėti – su ja tiesiog turi užmegzti meilės romaną. Taip teigia Europos Parlamento vertimų žodžiu direktorato vadovė Olga Cosmidou. Gerai įvaldžius kalbą, galima užsiimti vertimu žodžiu – šis darbas, pasak specialistės, yra toks geras ir įdomus, kad sykį pradėjęs, užsiimi tuo iki pat pensijos.

Ar pastebėjote, kad šalyse narėse iš buvusio sovietų bloko žmonės tiesiog mokėtų mažiau kalbų, nes ilgą laiką turėjo kontaktą tik su sava ir slavų kalbomis?

Nemanau, kad tai vis dar galioja jauniems žmonėms. Jie mokosi kalbų. Deja, šiais laikais jie dažnai mano, kad pakanka anglų kalbos. Taip nėra. Ekonominiu požiūriu galingiausia Europos šalis dabar yra Vokietija. O jei manęs paklaustumėte, kuri tinkamiausia prekybai kalba, pasakyčiau, kad tai kliento kalba. Vadinasi, visos kalbos. Jeigu nori daryti verslą, turi mokėti kliento kalbą. Todėl Vakarų šalyse dabar mokomasi rusų kalbos. Arba kinų.

Kalbant apie prekybą, tas pokytis labai staigus. Laikas, kurį viena karta mokosi vieną kurią nors kalbą labiau nei kitas, gali būti labai trumpas. Todėl, jei mokaisi kalbos, tai turi būti meilės romanas. Kalba, kultūra turi tave žavėti, kad galėtum tapti tikru tos kalbos šeimininku.

Paminėjote, kad kartais žmonės mano, jog užtenka išmokti anglų kalbą. O ar nėra tokios problemos, kad visiems norint kalbėtis angliškai su anglakalbiais trūksta anglakalbių, mokančių kalbas?

Mūsų būryje yra anglų vertėjų, kurie moka kitų kalbų. Tačiau sunku rasti jaunų anglakalbių, kurie mokėtų kalbas, todėl kartais tenka ieškoti žmonių ne Europoje, bet net Jungtinėse Valstijose ar Afrikoje. Ir dar neabejotina tuo, kad anglakalbiai ne visada supranta užsieniečius, kurie mano, kad kalba angliškai.

Vis dažniau kalbama apie tai, kad mašinos kada nors galėtų pakeisti sinchroninius vertėjus. Atlikta nemažai tyrimų. Kaip manote, ar kada nors taip nutiks ir Europos Parlamente – vietoj vertėjų bus mašinos?

Jeigu klausiate, ar apskritai kada nors taip bus, tai negaliu atsakyti, nes neturiu krištolo rutulio. Per pastarąjį dešimtmetį pamatėme, kad niekas negali nuspėti, į kurią sritį gali įsiveržti dirbtinis intelektas.

Su tais mokslininkais mes labai glaudžiai bendradarbiaujam. Jiems suteikiame galimybes tirti tai, ką darome mes, nes tokios daugiakalbės platformos jie daugiau niekur nerastų. Galiu pasakyti, kad padarytas didžiulis progresas atpažįstant kalbą, verčiant raštu.

Tuo metu vertimas žodžiu nėra labai išvystytas. O kiek jis ir yra išplėtotas, tai veikia nebent kalbų porose, pavyzdžiui, anglų – lietuvių. Bet ką, jeigu imama kalbėti prancūziškai? Mašina su tuo nesusitvarkys. Taigi kita karta dar tokios galimybės neturės. Bet negaliu pasakyti, kas bus po 30 ar 50 metų.

lrt.lt, Živilė Kropaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai”

2013.04.15

Geriausiai mokame rusų kalbą, anglų kalba vejasi

Iš viso 3,4 procentai Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, o taip pat 7 proc. likusių Lietuvos miestų gyventojų nemoka rusų kalbos. Tuo tarpu anglų kalba, nors ir sparčiai populiarėja šalyje, dar nėra tokia populiari: 41 proc. trijų didžiųjų miestų gyventojų nekalba angliškai, kituose miestuose anglų nemoka 53 proc. gyventojų.

Tokius duomenis paskelbė Lietuvių kalbos institutas ir Vytauto Didžiojo universitetas, kartu atliekantys tyrimą „Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis: miestai ir miesteliai”. 2010 metais pradėtas projektas bus užbaigtas 2013-aisiais. Jis yra kito didelio projekto – „Miestai ir kalbos” – sudėtinė dalis.

Tyrimo eigoje atlikta apklausa parodė, kad iš viso 3,4 proc. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojų nekalba rusų kalba. Detaliau tai atrodytų taip: 2,7 proc. vilniečių, 4,8 proc. kauniečių ir 3,4 proc. klaipėdiečių pareiškė, jog visiškai nemoka rusų kalbos.

Kalbant apie kitus Lietuvos miestus, tai juose rusų kalbos nemoka 7 proc. vietos gyventojų.

„Šioje vietoje įdomu palyginti duomenis tarp mažesnių miestelių su gyventojų skaičiumi nuo 3000 iki 30 000 ir didesnių, kur populiacija siekia nuo 30 000 iki 200 000 žmonių.

Čia pastebimas labai rimtas skirtumas. Mažesniuose miesteliuose rusų kalbos nemoka 7,7 proc. gyventojų, o didesniuose miestuose tik 3,9 procentai. Gaunasi taip, kad vidutinis didesniųjų miestų rodiklis yra labai artimas Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rodikliams.

Todėl galima pasakyti, jog didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai moka rusų kalbą geriau, nors ir likusieji kaip ir anksčiau taip pat ją moka visai neblogai. Vis dėlto rusų kalba – tai kalba, kurią Lietuvoje žmonės moka geriausiai, savaime suprantama, po lietuvių kalbos”, – sakė interviu portalui DELFI viena iš projekto autorių, Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos tyrimų katedros docentė Meilutė Ramonienė.

www.DELFI.lt,
2011 balandžio mėn. 15 d

Ar sunku būti vertėju? (video)

Ar sunku versti į įvairias kalbas? Britų aktorė Catherine Tate nori įrodyti, kad tai visai nesunku.

Galbūt ir jūs galite dirbti vertėju? Pasižiūrėkite.