Author Archives: Gloria Lingua

Pradėtas paslaptingiausio žmonijos teksto vertimas

Category : Straipsniai

Jau kelis amžius egzistuoja knyga, kurios lig šiol nesugebėjo perskaityti joks žmogus – bet atrodo, artimiausiu metu mums tai pavyks, ir už tai dėkoti teks mašinai, sukurtai po pusės tūkstantmečio nuo tada, kai buvo sukurtas paslaptingasis tekstas, rašo lrytas.lt.

„Voinyčiaus manuskriptas“ tituluojamas paslaptingiausia kada nors žmogaus parašyta knyga, yra 240 puslapių leidinys, parašyta painia, neatpažįstama kalba – ir visa tai yra iliustruota keistomis diagramomis bei piešiniais. Ji turi net ir išsiskleidžiančius puslapius – kas šiaip jau yra pakankamai gudru kaip XV amžiaus pradžiai, kuriuo datuojamas šis keistas ir paslaptingas kūrinys.

Knyga savo laiku buvo saugoma privačiose alchemikų ir imperatorių bibliotekose – iki tol, kol 1912 m. ją atrado lenkų bukinistas Wilfridas Voynichius – nuo tada keistasis leidinys ir pakrikštytas Voinyčiaus pavarde.

Nuo pat XX a. pradžios daugybė kriptografų, šifruotojų ir lingvistų bandė perkąsti knygos paslaptį, bet nė vienam iš jų nepavyko – niekam nepavyko perprasti nei teksto, nei piešinių, nei diagramų prasmės.

Dabar, ačiū Kanados kompiuterių mokslo atstovams, atrodo, knygos iššifravimas stojo į teisingas vėžes.

Albertos universiteto tyrėjai kūrinio iššifravimui pasitelkė dirbtinį intelektą. Pirmiausią jie išbandė vertimo algoritmą ant 380 skirtingų Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos vertimų – paaiškėjo, kad DI sugebėjo atspėti vertimo kalbą 97% tikslumu.

Tada tyrėjų komandą nukreipė DI į Voinyčiaus manuskriptą – įtardami, kad bent jau dalis jo yra parašyta arabų kalba. Bet Dirbtinis Intelektas nesutiko su tokia teorija: jo manymu, tai buvo hebrajų kalba, o taip pat nurodė keletą tikėtinų sutapimų, gana nebūdingų viduramžiams.

Tada mokslininkai iškėlė idėją, kad knyga gali būti parašyta hebrajų kalba, bet pasitelkiant vadinamąsias alfaramas – anagramas, sukurtas pertvarkant raidžių tvarką, bet išmetant balsius.

Pirmasis bandymas išversti 10 pirmųjų paslaptingojo manuskripto puslapių pateikė dviprasmiškus rezultatus.

„Paaiškėjo, kad 80 proc. žodžių tikrai egzistuoja hebrajų žodyne, bet nežinojome, ar naudojami kartu jei sukuria kažkokią prasmę“, – pasakoja komandos kompiuterinės lingvistikos specialistas Gregas Kondrakas.

Nepavykus rasti hebrajų kalbos ir kultūros specialistų, kurie patvirtino iki šiol surinktą informaciją, tyrėjai galiausiai pasinaudojo „Google Translate“ – ir nors jie patys pripažįsta, kad dalis reikšmių yra spėjimai, atrodo, ryšys su tekstu egzistuoja.

Pirmajame manuskripto – „Žolynų“ – skyriuje, kuriame matyti keletas augalų rūšių piešinių, paaiškėjo daug su botanika susijusių terminų: „fermeris“, „šviesa“, „šviesa“, „oras“ ir „žemė“.

Sutapimas? Galbūt ir ne. Taigi, kaip prasideda kol kas paslaptingiausia pasaulyje knyga? Kaip ir galima tikėtis, neaiškiai bei mįslingai – bet ko gi daugiau ir tikėtis iš tokios knygos?

„Ji pateikė patarimus kunigui, namų vyrui, ir man, ir žmonėms“ (angl. „She made recommendations to the priest, man of the house and me and people“) – būtent tokį vertimą pateikia dirbtinis intelektas.

Rekomendacijos, susijusios su žolynų auginimu? Mokslininkai sako, kad negalime būti tikri.

„Vertimo sakinys gavosi gramatiškai taisyklingas, ir jį galima interpretuoti“, – sako G. Kondrakas. – „Pradėti tokiu sakiniu manuskriptą – tikrai keistas sprendimas, bet faktas, kad sakinys turi prasmę“.

Pranešusi apie savo atradimą, komanda sutinka, kad jiems dabar reikia senovės hebrajų specialisto, kuris patikrintų informaciją – ir patvirtintų kad visa tai nėra tik algoritmiškai pagrįsta, bet neteisinga teksto interpretacija.

Vis dėlto, kas galų gale paaiškėtų – palyginus su tuo, ką turėjome iki šiol, tai yra milžiniškas proveržis paslaptingiausios žmogaus sukurtos knygos vertime. Mokslininkai neatmeta galimybės, kad net jei DI pateikta interpretacija ir nėra teisingai, visa tai gali pastūmėti kitus tyrimus į teisingo kelio kryptį.

Publikuota lrytas.lt svetainėje


kalbu kursai kaune

Kodėl verta mokytis užsienio kalbų?

Category : Straipsniai

kalbu kursai kaune

Kokia yra užsienio kalbų mokymosi nauda?

Turbūt ne vienam yra kilęs toks klausimas. Čia rasite atsakymus.

Pasaulinė komunikacija. Užsienio kalbos leidžia prisijungti prie pasaulinės bendruomenės, keistis informacija, bendradarbiauti, rengti bendrus projektus, rasti naujų pažinčių. Šiandien kalbinės kompetencijos yra neatskiriamos nuo modernaus žmogaus sąvokos.

Informacijos prieinamumas. Kalbiniai gebėjimai suteikia galimybes susipažinti su jums aktualiais naujausiais informacijos šaltiniais, kuriuos atveria šių dienų modernios technologijos.

Mobilumas. Kalbiniai gebėjimai skatina ir lengvina žmonių mobilumą įvairiems tikslams: trumpalaikėms laisvalaikio ar verslo kelionėms, mokymuisi ar darbui kitose šalyse. Kalbų mokėjimas leidžia sėkmingai integruotis į vietinę bendruomenę ir skatina kitų šalių gyventojų svetingumą.

Verslo plėtra. Kalbų mokėjimas atveria platesnes galimybes tarptautiniam bendradarbiavimui, užsienio partnerių paieškai, verslo plėtrai už valstybinės sienos.

Karjeros galimybės. Kalbų mokėjimas didina jūsų karjeros potencialą ir lygias galimybes, ypatingai jei siekiate dirbti tarptautinėse įmonėse ar organizacijose. Tai ypatingai aktualu atsivėrus naujoms ES darbo rinkos galimybėms. Kalbiniai įgūdžiai yra ne mažiau aktualūs siekiant įsidarbinti konkurencingose vietinėse įmonėse.

Kultūrinis pažinimas. Kalbų mokymasis yra puiki priemonė pažinti kitas kultūras, jų tradicijas, identitetą ir kalbos filosofiją. Tai leidžia efektyviau ir prasmingiau bendradarbiauti skirtinguose kalbiniuose ir kultūriniuose kontekstuose.

Tinklaveika. Kalbų mokėjimas suteikia galimybes turėti platesnį socialinį tinklą, rasti naujų kontaktų ir draugų. Tai sukuria pridėtinę vertę tiek jūsų karjerai, tiek jūsų asmeninio gyvenimo kokybei.

Asmeninė kompetencija. Kalbų mokymasis atskleidžia asmeninį užsibrėžtumą tobulėti, o kalbų mokėjimas – komunikacinio potencialo turėjimą.

Profesinė kompetencija. Kalbiniai įgūdžiai yra neatskiriama kvalifikacijos dalis, kadangi tai implikuoja asmens gebėjimą susipažinti su pačia naujausia informacija jam aktualioje srityje, bendradarbiauti ir keistis patirtimi su konkrečios srities kolegomis iš viso pasaulio.

Mokymasis visą gyvenimą. Siekiant reguliariai atnaujinti turimas žinias ar įgyti naujas, kalbiniai įgūdžiai yra esminiai tiek dėl naujausios informacijos prieinamumo, tiek dėl galimybių mokytis kitose šalyse ar nuotoliniu būdu.

Autonomija. Kalbų mokėjimas jus išlaisvina, suteikia galimybę jaustis nepriklausomu kitoje aplinkoje ir valdyti situacijas.

Sveikata. Kalbų mokymasis skatina protinį aktyvumą ir gyvybingumą.

Estetika. Kalbų mokymasis turi estetinę reikšmę. Daugelis pritartų, kad egzistuoja kalbų grožis – romantiškoji prancūzų kalba, aistringoji italų kalba, temperamentingoji ispanų kalba. Kiekviena kalba graži vis kitaip, todėl mus praturtina ir leidžia geriau pajusti kitą kultūrinį identitetą ir visą likusį pasaulį.

VU inf.

Registruokitės į kursus!


Hiperpoliglotai: kiek kalbų gali mokėti vienas žmogus

Hiperpoliglotai: kiek kalbų gali mokėti vienas žmogus?

Category : Straipsniai

Kas nenorėtų mokėti ne dvi ar tris kalbas, o bent dešimtį jų? Štai XIX a. gyvenęs italų kardinolas Džiuzepė Mecofantis (Giuseppe Mezzofanti) mokėjo 38 kalbas ir 50 dialektų. Tikrinti jo žinių atvykdavo žmonės iš viso pasaulio.
Daugelį iš jų susitikimas su šiuo hiperpoliglotu tiesiog priblokšdavo. Beje, jis niekada nebuvo išvykęs iš gimtosios Italijos. O daugiausiai – net 103 (!) užsienio kalbas (tebe)mokantis genijus – laisvai kalba lietuviškai, mat jo žmona gimė ir augo Lietuvoje.

Užsienio knygynuose neseniai pasirodė nauja knyga – Maiklo Erardo (Michael Erard) „Babel No More“ („Daugiau jokių Babelio bokštų“). Joje autorius nagrinėja Dž. Mecofančio ir kitų lingvistiniais deimantais vadinamų hiperpoliglotų atvejus. Kaip jiems tai pavyksta? Jie turi ypatingų sugebėjimų ar įgūdžių? Ar galima to išmokti? O gal jie – meistriškai akis dumiantys šarlatanai?
Leidžiantis į nepažintas ir netyrinėtas lingvistikos žemes, iš pradžių reikia šį tą apsibrėžti. Vienas iš pirmųjų dalykų, kurių ėmėsi M. Erardas – apsibrėžti, ką iš tiesų reiškia mokėti kalbą. Kitaip tariant, kada galima laikyti, kad žmogus kalbą gerai moka?
Tiesa, Kalifornijos universiteto lingvistė Klerė Kramš (Claire Kramsch) ragina autorių klausimą formuluoti kitaip – ne „Kiek kalbų tu moki?“, o „Keliomis kalbomis tu gyveni?“ Kalbos kultūrinių niuansų supratimas reikalauja plataus ir nuolatinio kontakto su kalbančiaisiais ta kalba. Tad mokslininkė abejoja, ar nors vienas žmogus pasaulyje tobulai moka ir jaučia daugiau kaip keturias ar penkias kalbas.

Sunku nesutikti. Bet nejau dėmesio visai neverti tie mažiau niuansuoti, tačiau žadą atimantys žmogiškosios atminties ir gebėjimo išmokti kalbą atvejai, kai žmogus gerai moka keliolika ar net keliasdešimt kalbų? Deja, kaip pabrėžia M. Erardas, mokslas šią problemą iki šiol ignoravo. Mokslininkai uoliai tyrinėja ypatingų matematikos, muzikos, atminties gabumų turinčių žmonių atvejus, tačiau hiperpoliglotai lieka nuošaly.
Nagrinėdamas Dž. Mecofančio atvejį, M. Erardas savo knygoje analizuoja italų kardinolo užrašus, kalbina daugybę kalbų ekspertų ir net sužino, jog kai kurie dvikalbiai žmonės turi psichinių sutrikimų vartodami vieną kalbą, tačiau būna sveiki kalbėdami kita kalba.

Autorius neužmiršo ir šių dienų hiperpoliglotų. Kad išmoktum daug kalbų, svarbu turėti atmintį, motyvacijos ir nuolat praktikuotis. Tačiau nereikia užmiršti ir pragmatiškumo. Tie, kurie sakėsi moką 11 kalbų, nesuko sau galvos, ar jų kalbos žinių lygis atitinka gimtosios kalbos mokėjimo lygį. Jų tikslas, skirtingai nei Dž. Mecofančio, buvo ne priblokšti pasaulį, o jį pamatyti – pasikalbėti su ta kalba kalbančiais gyventojais, paskaityti jų laikraščius ir paprasčiausiai nepasiklysti šalyje, kur kalbama kita kalba.

„Kol išmokau kinų kalbą, sugaišau net 6 savaites!“
Džiuzepė Gasparo Mecofantis (1774-1849) gimė ir išsilavinimą gavo Bolonijoje, kur teologijos studijas baigė anksčiau nei sulaukė minimalaus amžiaus, kurio sulaukus įšventinama į kunigus. Būdamas 23-ejų, tapo Bolonijos universiteto arabų kalbos profesoriumi.
Karo tarp Habsburgų imperijos ir Prancūzijos metu, Dž. Mecofantis nuolat lankydavosi karo ligoninėse, kur bendraudavo su vengrais, slovakais, čekais, austrais. Kad galėtų išklausyti jų išpažintis, Dž. Mecofančiui teko išmokti jų gimtąsias kalbas.

Netrukus jauną kunigą pradėjo vadinti „užsieniečių nuodėmklausiu“ (it. – „confessario dei forestieri“). Į Dž. Mecofantį pradėjo kreiptis su prašymais išversti įvairius tekstus – kunigas visada džiaugdavosi galėdamas padėti ir už paslaugas niekad neimdavo atlygio.

„Tas žmogus – lingvistinis stebuklas, – apie Dž. Mecofantį rašė Baironas. – Jis turėjo gyventi Babelio bokšto statybos laikais ir būti visų kalbų vertėjas. Aš jį tikrinau iš visų kalbų, kuriomis aš moku bent vieną keiksmažodį – jis mane pribloškė taip, jog aš buvau priverstas išsikeikti angliškai.“

 

Iki mūsų dienų išliko ir jo talentą iliustruojantis anekdotas: paklaustas, kurią iš kalbų išmokti buvo sunkiausia, Dž. Mecofantis atsakė: „Kinų, be abejo, kinų! Kol ją išmokau, sugaišau net šešias savaites!“

Hiperpoilglotas-rekordininkas laisvai kalba lietuviškai
Bene daugiausiai užsienio kalbų mokančiu žmogumi pasaulyje tarp dabar gyvenančiųjų laikomas 1943-iaisiais gimęs vengrų vertėjas ir rašytojas Ištvanas Dabis. Be gimtosios vengrų kalbos jis moka dar 103 kalbas. Genialusis lingvistas savo laiku dirbo korespondentu, gidu, sinchroniniu vertėju, tekstų vertėju, konsultuojančiu redaktoriumi. 1970-aisiais vedė iš Lietuvos kilusią lenkaitę ir susilaukė dviejų vaikų – sūnaus Ištvano Mikolajaus ir dukters Marijos Rozalijos.

Galbūt todėl I. Dabis lietuvių kalbą moka taip, jog gali versti jos tekstus be žodyno.

Kaip mokosi kalbų I. Dabis? Pirmiausiai atsirenka 1000-1500 pagrindinių žodžių (iš temų apie šeimą, darbą, kasdienį gyvenimą ir pan.) ir mokosi kartu su svarbiausiomis gramatikos taisyklėmis (linksniavimu, asmenavimu, laikų vartojimu, žodžių tvarka sakinyje). Toliau Ištvanas, naudodamasis žodynu, imasi skaityti jo interesus atitinkančius paprastus tekstus.

Kai kuriems naujus žodžius užsirašinėti yra būtina, tačiau yra tokių, kuriems pakanka nežinomą žodį perskaityti. Vengrų vertėjo patirtis byloja, jog kur kas paprasčiau mokytis žodžių yra mėginant nuspėti žodžio reikšmę iš konteksto.

Kitas žingsnis – pagal galimybes I. Dabis pradeda naująja kalba susirašinėti su kitais žmonėmis. Toliau – radijo laidų klausymasis, net jei neįmanoma suprasti absoliučiai nieko. Verta, kad klausa priprastų prie tos kalbos skambėjimo.

Viena iš kertinių taisyklių – naujų kalbų mokymuisi kasdien skirti bent 15-20 min.

Garsūs pasaulio poliglotai:
Emilis Krebsas – vokiečių poliglotas ir sinologas, mokėjo virš 60 kalbų

Viljamas Džeimsas Sidisas – XX a. pradžioje žinomas vunderkindas, būdamas aštuonerių metų mokėjo 8 kalbas; trisdešimties – 40 kalbų
Ričardas Frensis Bertonas – anglų keliautojas, geografas, vertėjas, etnologas, lingvistas, poetas, fechtuotojas, orientalistas ir diplomatas, kai kuriais vertinimais mokėjęs 29 kalbas

Džovanis Piko dela Mirandola – italų filosofas, tvirtinęs, kad moka 22 kalbas;
Polas Robsonas – dainininkas ir aktorius, kalbėjo daugiau nei 20 kalbų;
Kata Lomb – vengrų kilmės vertėja, rašytoja, viena pirmųjų pasaulio sinchroninio vertimo meistrių. Kalbėjo 16 kalbų;

Žanas Fransua Šampoljonas – prancūzų orientalistas ir egiptologijos kūrėjas, iššifravo Rozetės akmens hieroglifus. Būdamas dvidešimties mokėjo 13 kalbų;
Nikola Tesla – serbų fizikas, mokėjo 8 kalbas;

Danielis Polas Tammetas – britas, turintis autizmo ir savanto sindromus, kalba 11 kalbų, tarp jų ir lietuvių;

Jonas Paulius II – iš Lenkijos kilęs popiežius, laisvai mokėjęs 10 kalbų;

Dolfas Landgrenas – skandinavų kilmės Holivudo aktorius, mokantis 9 kalbas (įskaitant japonų, rusų, suomių).

Lietuvių poliglotai – Dominykas Urbas, Juozas Strolia, Laurynas Algimantas Skūpas, Stanislovas Radvila I, Algimantas Čekuolis (8 kalbos).

http://kauno.diena.lt/naujienos/mokslas-ir-it/hiperpoliglotai-kiek-kalbu-gali-moketi-vienas-zmogus-402812


vaikai mokosi

Juo anksčiau – tuo geriau

Category : Straipsniai

Lietuviai tėvai galvoja tik apie tai, kad jų vaikas mokėtų anglų kalbą, tačiau nemąsto apie jos kokybę, mano Vokiečių kultūros Goethe`s instituto švietimo ekspertas A.Rodenbeckas.
A.Rodenbeckas, Lietuvoje dirbęs mokytoju ir įsteigęs privatų vaikų darželį, kuriame mokoma vokiečių bei anglų kalbų.  „Klasikos“ laidoje „Muzikinis pastišas“ svarsto, ko reikia, kad vaikas išmoktų užsienio kalbą, bei kada imtis šio nelengvo darbo.
„Žinome, kad vaikai gali išmokti labai daug ir labai greitai. Tačiau tai nėra lengva, nes ir savo gimtosios kalbos vaikai neišmoksta labai greitai, nors mums atrodo, kad vaikas greitai priima naują kalbą. Tačiau jis labai daug dirba, kad ją išmoktų“, – kalba A.Rodenbeckas.
Jo darželyje vaikai užsienio kalbų ima mokytis būdami dvejų-trejų metų. „Kuo anksčiau pradės mokytis, tuo geriau“, – sako pašnekovas.

A.Rodenbeckas pripažįsta, kad esama daug abejonių, ar tai – ne per anksti. Švietimo ekspertas teigia, kad net ir dėl ketinimų nuo antros klasės vaikus mokyti užsienio kalbos nestinga diskusijų.

Tačiau, pasak A.Rodenbecko, Vokietijoje ir Prancūzijoje atlikti tyrimai rodo, kad ankstyvos užsienio kalbos žinios ne tik kad nepakenks gimtajai kalbai. Atvirkščiai – šiai net geriau.
Švietimo specialistas pastebi, kad metodai, pagal kuriuos kalbos mokyta prieš dešimtmetį ar daugiau – daugybė gramatikos lentelių ir panašiai – visiškai skiriasi šiandien taikomų principų.

„Šiandien yra kitaip: mano vaikas nei karto nežiūrėjo į gramatikos knygą, o kalbą išmoko puikiai. O mokyklose dirbama sunkiai, tačiau rezultatai – labai prasti“, – sako švietimo specialistas.
A.Rodenbeckas atkreipia dėmesį, kad pradinėje mokykloje labai svarbu geras mokytojas. Didžiausia problema – geras kalbų mokytojas, kuris turi būti geras pedagogas ir geras kalbų žinovas. Tačiau šiandien Lietuvoje, pasak A.Rodenbecko, geras kalbų žinovas neina dirbti į mokyklą, nes jis dažniausiai turi kitų, geresnių pasiūlymų.

Švietimo specialistas pastebi, kad retas lietuvis galvoja apie tai, kaip išmokti ne tik anglų, bet ir vokiečių, prancūzų, latvių ar lenkų kalbą.
Tą patvirtina ir statistika: praėjusiais metais nuo antros klasės mokyklose, kuriose vaikai jau pasirinko užsienio kalbą, 25 tūkst. vaikų rinkosi anglų kalbą. Ir tik 300 vaikų pasirinko vokiečių, prancūzų kalbas.

„Tai labai blogai, – teigia A. Rodenbeckas. – Kai vaikas pradeda mokytis anglų kalbos, jis paprastai kitos kalbos ir neišmoksta, nes prarandama motyvacija: visa aplinka angliška. O jei vaikas mokytis pradėtų ne nuo anglų kalbos, daugelis mokytojų mano, kad jis ir ją puikiai išmoktų“.
Švietimo specialistas spėja, kad po dvejų trejų metų tebus 1-2 proc. mokinių, besimokančių vokiečių kalbos. Tačiau, pasak A.Rodenbecko, Vokietija – svarbus Lietuvos verslo partneris, tad būtų labai gerai, jei besimokančių vokiečių kalbą būtų apie 10 proc.

lrt.lt