Vakarų šalyse dabar mokomasi ir rusų kalbos

  • -

Vakarų šalyse dabar mokomasi ir rusų kalbos

Category : Straipsniai

Jei nori labai gerai išmokti kalbą, tapti jos šeimininku, ta kalba privalo žavėti – su ja tiesiog turi užmegzti meilės romaną. Taip teigia Europos Parlamento vertimų žodžiu direktorato vadovė Olga Cosmidou. Gerai įvaldžius kalbą, galima užsiimti vertimu žodžiu – šis darbas, pasak specialistės, yra toks geras ir įdomus, kad sykį pradėjęs, užsiimi tuo iki pat pensijos.

Ar pastebėjote, kad šalyse narėse iš buvusio sovietų bloko žmonės tiesiog mokėtų mažiau kalbų, nes ilgą laiką turėjo kontaktą tik su sava ir slavų kalbomis?

Nemanau, kad tai vis dar galioja jauniems žmonėms. Jie mokosi kalbų. Deja, šiais laikais jie dažnai mano, kad pakanka anglų kalbos. Taip nėra. Ekonominiu požiūriu galingiausia Europos šalis dabar yra Vokietija. O jei manęs paklaustumėte, kuri tinkamiausia prekybai kalba, pasakyčiau, kad tai kliento kalba. Vadinasi, visos kalbos. Jeigu nori daryti verslą, turi mokėti kliento kalbą. Todėl Vakarų šalyse dabar mokomasi rusų kalbos. Arba kinų.

Kalbant apie prekybą, tas pokytis labai staigus. Laikas, kurį viena karta mokosi vieną kurią nors kalbą labiau nei kitas, gali būti labai trumpas. Todėl, jei mokaisi kalbos, tai turi būti meilės romanas. Kalba, kultūra turi tave žavėti, kad galėtum tapti tikru tos kalbos šeimininku.

Paminėjote, kad kartais žmonės mano, jog užtenka išmokti anglų kalbą. O ar nėra tokios problemos, kad visiems norint kalbėtis angliškai su anglakalbiais trūksta anglakalbių, mokančių kalbas?

Mūsų būryje yra anglų vertėjų, kurie moka kitų kalbų. Tačiau sunku rasti jaunų anglakalbių, kurie mokėtų kalbas, todėl kartais tenka ieškoti žmonių ne Europoje, bet net Jungtinėse Valstijose ar Afrikoje. Ir dar neabejotina tuo, kad anglakalbiai ne visada supranta užsieniečius, kurie mano, kad kalba angliškai.

Vis dažniau kalbama apie tai, kad mašinos kada nors galėtų pakeisti sinchroninius vertėjus. Atlikta nemažai tyrimų. Kaip manote, ar kada nors taip nutiks ir Europos Parlamente – vietoj vertėjų bus mašinos?

Jeigu klausiate, ar apskritai kada nors taip bus, tai negaliu atsakyti, nes neturiu krištolo rutulio. Per pastarąjį dešimtmetį pamatėme, kad niekas negali nuspėti, į kurią sritį gali įsiveržti dirbtinis intelektas.

Su tais mokslininkais mes labai glaudžiai bendradarbiaujam. Jiems suteikiame galimybes tirti tai, ką darome mes, nes tokios daugiakalbės platformos jie daugiau niekur nerastų. Galiu pasakyti, kad padarytas didžiulis progresas atpažįstant kalbą, verčiant raštu.

Tuo metu vertimas žodžiu nėra labai išvystytas. O kiek jis ir yra išplėtotas, tai veikia nebent kalbų porose, pavyzdžiui, anglų – lietuvių. Bet ką, jeigu imama kalbėti prancūziškai? Mašina su tuo nesusitvarkys. Taigi kita karta dar tokios galimybės neturės. Bet negaliu pasakyti, kas bus po 30 ar 50 metų.

lrt.lt, Živilė Kropaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“

2013.04.15