Dauguma žmonių užsienio kalba mąsto racionaliau nei gimtąja

  • -

Dauguma žmonių užsienio kalba mąsto racionaliau nei gimtąja

Category : Straipsniai

Kai žmogus susimąsto ne savo gimtąja, o kuria nors užsienio kalba, jam į galvą ateina visai kitokios mintys. Čikagos universiteto (JAV) mokslininkai iš dalies patvirtino šį teiginį. Jie išsiaiškino, kad galvojant gimtąja kalba, žmogus daug atsargiau priima sprendimus. Tuo tarpu mintys ir sprendimai užsienio kalba būna racionalesni ir protingesni.

Jau kiek anksčiau amerikiečių mokslininkai atliko eksperimentą tarp įvairių šalių studentų, kuris parodė, kad mąstant užsienio kalba dingsta vadinamasis problemos iškėlimo efektas. T.y., kai vieną ir tą pačią problemą, suformuluotą skirtingai, žmogus išsprendžia savitai.

Viename iš anksčiau tarp amerikiečių studentų, besimokančių japonų kalbos, atliktų tokių eksperimentų, dalyvavo 121 žmogus. Savanoriai buvo padalinti į dvi grupes, kur vieni atliko užduotį gimtąja, o kiti japonų kalba. Tada užduoties scenarijų pasiūlė 2002 metų Nobelio premijos laureatas ekonomikos srityje, psichologas Danielis Kahnemanas.

Kiekvienas eksperimento dalyvis turėjo įsivaizduoti save gydytoju, kuriam privalu išsirinkti: sugaišti laiko vaistų sukūrimui, kurie padėtų išgelbėti 200 tūkst. žmonių gyvybių iš 600 tūkst. ar paskubėti ir mėginti išgydyti visus žmones, tačiau tik su 33,3 proc. tikimybe, esant 66,6 proc. pavojui, kad niekas neišgyvens.

Tuo tarpu dabar mokslininkai, norėdami patikrinti iškeltos problemos efektyvumą, kiek modifikavo šį uždavinį: dėl ligos mirs 400 tūkst. žmonių, tačiau pavyktų išgelbėti 200 tūkst. gyvybių arba dėl ligos gali mirti visi, tačiau su 66,6 proc. tikimybe, kad vis dėl to pavyks išsikapstyti.

Eksperimento dalyviai, dėl šio užduoties pasukę galvas gimtąja kalba, ją atliko skirtingai. Pirmuoju atveju (kai užduotis buvo suformuluota taip, kad daugiau žmonių mirs dėl ligos) beveik 80 proc. studentų pasisakė už tai, kad geriau išgelbėti dalį žmonių, nei rizikuoti visų žmonių gyvybėmis. O antruoju atveju, (kai iškilo pavojus prarasti visus žmones) pirmąjį variantą pasirinko 47 proc. respondentų.

Kita amerikiečių studentų grupė, gavusi užduotį japonų kalba, pasielgtų iš esmės vienodai abiem atvejais: už pirmąjį variantą pasisakė apie 40 proc. žmonių. (O panašūs testai, atlikti tarp prancūzų ir korėjiečių studentų, studijavusių anglų kalbą, parodė analogišką rezultatą).

Dar vienas eksperimentas, kuris buvo atliktas žaidimo forma, parodė, kad sprendimų priėmimas užsienio kalba, sumažina nemalonių pasekmių baimę, tuo pačiu suteikia galimybę priimti labiau rizikingus sprendimus.

Žaidimo metu jo vedėjas išmetinėjo į viršų monetą, o dalyviai spėliojo, iškris viena ar kita monetos pusė. Kiekvienas atspėjimas buvo įvertintas 1 doleriu. O laimėjus galima buvo uždirbti 1,50 dolerių. Iš viso buvo 15 išmetimų. Eksperimento dalyviai rizikavo ne savo pinigais. Kiekvienam iš jų buvo duota po 15 dolerių. Tokiu būdu kiekvienas iš 15 išmetimų galėjo gauti arba 2,5 dolerių, arba nieko. Paaiškėjo, kad naudingiau buvo mėginti atspėti, nei apskritai nedalyvauti žaidime. Taip pat per tyrimą paaiškėjo, kad kai žaidimas vyko gimtąja jo dalyviams kalba, jie rizikavo 51 proc. atvejų, o kai žaidė užsienio kalba – 71 proc.

Savo straipsnyje, išspausdintame žurnale „Psychological Science“, tyrėjai paaiškino šį skirtumą tuo, kad galvojant užsienio kalba, suteikiama didesnė pažintinė ir emocinė laisvė, nei gimtąja. Todėl žmogus elgiasi racionaliau, logiškiau ir mažiau baiminasi. „Mums pavyko išsiaiškinti, kad kai žmogus galvoja užsienio kalba, jam sukelia mažesnį emocinį rezonansą, nei gimtąja kalba, – teigė viena iš šio tyrimo autorių, Čikagos universiteto psichologė Sayuri Hayashida. – Priešingu atveju, stipri emocinė reakcija dažnai priveda prie sprendimų, labiau motyvuotų baime nei viltimi, net ir esant gana palankioms aplinkybėms“.

Mokslininkų manymu, prisitaikyti prie rizikos užprogramuota žmoguje ir jei jis priima sprendimus užsienio kalba, tikimybė rizikuoti padidėja.

www.lrytas.lt 2012.06.11