Ankstyvasis užsienio kalbos mokymas tėvų pageidavimu

  • -

Ankstyvasis užsienio kalbos mokymas tėvų pageidavimu

Category : Straipsniai

Švietimo ir mokslo ministerija, reaguodama į kilusias diskusijas dėl

užsienio kalbų mokymo, paaiškino apie mokyklose įgyvendinamus šios
srities projektus ir planus.

Tėvai pageidauja ankstyvojo užsienio kalbos mokymo

Atsižvelgiant į tėvų pageidavimus, ateinančiais mokslo metais numatoma įvesti užsienio kalbos mokymą nuo antros klasės. Iki šiol mokyklos tai sprendė pačios.
Švietimo ir mokslo ministeriją pasiekdavo tėvų nusiskundimai, kad ne visos mokyklos noriai skiria ugdymo valandas užsienio kalbai, motyvuodamos, kad tai nėra privaloma. Nepaisant tėvų pageidavimų, ankstyvasis užsienio kalbų mokymas liko sunkiai prieinamas kaimo vietovėse gyvenantiems ir mažas pajamas turinčių šeimų mokiniams.

Nuo 2004 m. klausimas dėl ankstyvojo užsienio kalbos mokymo buvo plačiai aptariamas, atlikti tyrimai.

Švietimo ir mokslo ministerija, siekdama užtikrinti socialinį teisingumą, pateisinti tėvų lūkesčius ir atsižvelgdama į Europos užsienio kalbų mokymo ankstinimo tendencijas, 2006 m. patvirtino Privalomo ankstyvojo užsienio kalbų mokymo įgyvendinimo programą. Įgyvendinimas buvo numatytas nuo 2008 m., tačiau metams atidėtas dėl specialistų stygiaus.

Šių metų kovą visos savivaldybės Švietimo ir mokslo ministerijai pateikė informaciją, kad 2009 m. rugsėjo 1 d. visos mokyklos bus pasirengusios pereiti prie ankstyvojo kalbų mokymo nuo 2 klasės.

Nuo ateinančio rugsėjo užsienio kalbos mokymas antroje klasėje taptų privalomas, tam skiriant 2 pamokas per savaitę. Dėl trečios savaitinės pamokos reikalingumo spręstų mokykla.
Nors antrokams užsienio kalba nėra privaloma, jos dabar mokosi 94 proc. antros klasės mokinių. 2007 m. tokių moksleivių buvo 80 proc.

Diskusijos dėl užsienio kalbos mokymo pradžios ankstinimo pastaraisiais metais vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų Europos šalių. Užsienio kalbos mokymo ankstinimas tampa tendencija. Kai kuriose Europos šalyse užsienio kalba yra privalomas dalykas jau pirmaisiais mokymosi mokykloje metais (Norvegija, Suomija, Švedija, Liuksemburgas, Estija ir kt.)

Nors Valstybinė lietuvių kalbos komisija nuogąstauja, kad užsienio kalba nuo antros klasės kenks mokantis gimtosios kalbos, tačiau moksliniais tyrimais tai nėra įrodyta. Priešingai, pasauliniai tyrimai liudija, kad ankstyvas kalbų mokymas yra naudingas vaikui: anksčiau pradėjus mokytis daugiau kalbų vaikams lengviau mokytis matematikos ar kitų tiksliųjų mokslų, kalbų mokymasis lavina dėmesį, įžvalgumą, atmintį, moko kurti idėjas, kritiškai mąstyti, spręsti problemas.

Integruotą dalyko ir užsienio kalbos mokymą mokyklos renkasi pačios

Integruotą dalyko ir užsienio kalbos mokymą mokyklos gali pasirinkti savanoriškumo pagrindais – jei tam yra pasirengusios ir to pageidauja mokiniai bei jų tėvai.

Integruoto užsienio kalbų mokymo tikslas yra užsienio kalbos žinias naudoti mokantis kitus dalykus, taikyti jas praktiškai siejant su dalyko turiniu.

Pagrindinis dėmesys organizuojant ugdymo procesą sutelkiamas į dalyko mokymą, todėl būtina sąlyga tam pasirengęs dalyko mokytojas, gerai mokantis užsienio kalbą arba per pamoką gali dirbti du mokytojai – dalyko ir užsienio kalbos.

Integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo trukmė gali būti įvairi: nuo vienos pamokos iki pamokų sekos – modulio arba kelių modulių. Rekomenduojama taikyti integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymą nuo devintos klasės, kai mokiniams siūlomi dalyko moduliai užsienio kalba arba temos dalis mokoma užsienio kalba.

Europos Sąjungoje integruotas dalyko ir užsienio kalbos mokymas vyksta beveik visose šalyse: daugumoje šalių jau tapo sudėtine ugdymo proceso dalimi, kai kuriose, taip pat ir Lietuvoje, nuo 2004 metų įgyvendinamas kaip bandomasis projektas.

ŠMM Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Nomeda Barauskienė